Dietistė Gabrielė Sokolovienė:

1.  

Pagal Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr.V-769, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. lapkričio 1 d. vaikų maitinimui mokyklose draudžiami maisto produktai yra: saldainiai, šokoladas ir šokolado gaminiai, konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, gazuoti gėrimai, citrusinių vaisių ir vynuogių sultys. 

Prašome tėvelių neduoti vaikams nešti į darželį šių maisto produktų.

 

Logopedė Milda Tamulienė:

Žaidimai - viena iš pagrindinių vaiko veiklos formų. Žaidžiant sėkmingai vystosi vaiko psichiniai procesai, asmenybės bruožai, intelektas, turi didelę reikšmę fiziniam ir estetiniam kalbos vystymuisi.

Žaidimas klausos ir dėmesio lavinimui „Kur suskambėjo?“

Tikslas. Garso krypties nustatymas.

Priemonės: skambutis ar varpelis, dūdelė ir pan.

Eiga. Vaikai sėdi. Kiekviena grupė turi kokį nors skambantį instrumentą. Išrenkamas vedantysis. Jam siūloma užsimerkti ir atspėti, kur skambėjo, parodyti kryptį ranka. Jei vaikas teisingai parodė, sėdasi. Tas, kuris skambino, atsistoja ir parodo skambutį. Jeigu vedantysis nurodys neteisingą kryptį, jis ves žaidimą tol, kol atspės.

 

Neformaliojo ugdymo kūno kultūros mokytoja Diana Blinkova:

Plokščiapėdystės profilaktiką reikia pradėti jau mažam vaikui, nes jo pėdos skliautas dar purus, ir todėl jiems galima lengviau koreguoti laiku pastebėtas deformacijas. Rekomenduojami pėdos ir pirštų raumenis lavinantys pratimai, vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi (briaunota lenta, virve, akmenėliais), vasarą – smėliu, žolynėliu, akmenėliais, žvyru ir kt., kambaryje – pasistiebus ant pirštų galų. 

Plokščiapėdystei gydyti taikomas gydomasis masažas, mankštos pratimai, vandens procedūros, vaikščiojimas basomis. Stiprinti pėdos ir blauzdų raumenis padeda sistemingai atliekami fiziniai pratimai, plaukimas, važinėjimas dviratukais, riedučiais, vaikščiojimas basomis. Į batelius įdedami įdėklai – supinatoriai, kurie pakelia suplokštėjusį pėdos skliautą.

Rinkdamiesi vaikiškus batukus, atkreipkite dėmesį į tai, kad:

• Specialiai išformuotas padas išlaiko pėdą taisyklingoje fiziologinėje padėtyje;
• Tvirtas užkulnis stabilizuoja čiurną;
• Plati noselė nevaržo kojų pirštukų ir visos pėdutės judesių, reikšmingų taisyklingam pėdos kaulų ir raumenų vystymuisi;
• Natūralios medžiagos leidžia pėdai kvėpuoti.

 

Psichologė Birutė Černiūtė Petraitienė

Darželio psichologės kabineto duris tėvai praveria dažniausiai dėl dviejų priežasčių: tai vaiko elgesio problemos (impulsyvumas, agresyvumas ir pernelyg didelis aktyvumas) ir emocijų sunkumai (nerimas ir baimės). Pirmieji vaikai visada būna matomi, o neramuoliai savo rūpesčius slepia. Nedrąsūs vaikai paprastai būna drausmingi, jie niekam neužkliūva ir todėl jų problemos  tampa tarsi  ,,nematomomis“. Todėl šįkart ir aptarsime, kaip padėti nerimastingam vaikui?       

 Kaip padėti nerimastingam vaikui?

Neramuolio portretas

 Į grupę nedrąsiai įeina vaikas. Jis susirūpinęs stebi aplinką, tyliai sveikinasi arba ne, ir sėdasi ant arčiausiai esančios kėdės kraštelio. Atrodo taip, tarsi lauktų kokių nors nemalonumų.  Vaikas bijo žaisti naujus žaidimus, sunkiai įsitraukia į naują veiklą. Jam reikia suaugusiųjų paskatinimų visur ir visada. Toks vaikas kur kas  jautriau reaguoja į sėk­mes ir nesėkmes, į pagyrimus ir papeiki­mus. Jam labai sunku įvertinti savo veiklos re­zultatus, jis negali pats nu­spręsti, ar teisingai pasielgė, išsprendė užduotį ir t.t., todėl yra labai jautrus kitų nuo­monei ir įvertinimams. Kad išvengtų gąsdinančio suaugusiųjų dėmesio, vaikas stengiasi tarsi nebūti. Jis visąlaik susigūžęs: galva įtraukta į pečius, kvėpavimas greitas ir negilus, kalba nedrąsiai, tyliai. Kartais jis jaučia kaltę, net kai jo niekas nekaltina,  jaučiasi atstumtas, nors su juo kalban­tis asmuo nenorėjo nieko blo­ga jam pasakyti.

Vaikų nerimo priežastys

                       Dažniausiai vaikus savo nerimu užkrečiame mes, suaugusieji. O priežasčių nerimauti visi turime apsčiai. Pradedant šalies ekonomine situacija, baigiant asmeniniais lūkesčiais. Dirbdama susiduriu su tuo, kad vaikų nerimo ir nepasitikėjimo savimi priežastis glūdi ir tėvų nepasitenkinime (dažnai neįsisąmonintame) savo vaiku (ne tos lyties, ne tokios išvaizdos, ne tokio būdo, kokio buvo tikėtasi). Pvz.,  ,,būtų sūnus, tai žinočiau, kaip kalbėtis, o dabar…duktė”; ,, visų vaikai, kaip vaikai, tik maniškis amžinai sijono įsikibęs – visko bijo”; ,, jau geriau tegu į darželį eina, negu su anyta būna --   užtenka, kad mano vaikas savo išvaizda į ją panašus, o jei dar charakteriu – neduok, Dieve.”     

Nerimas - intelekto šešėlis 

Daugelis specialistų kalba apie įdomų dėsningumą: kuo vaiko intelektas aukštesnis, tuo daugiau baimių ir nerimo jis patiria. Gabiam vaikui būdingas padi­dėjęs baimės jausmas, nes jis gali įsivaizduoti daugybę pa­vojingų pasekmių. Labai daž­nai gabus vaikas yra labiau pa­žeidžiamas, nes jo jautrumas yra padidėjęs. Toks vaikas vis­ką suvokia ir į viską reaguoja, jo normalus egocentrizmas le­mia tai, kad jis visa, kas vyks­ta, priima kaip nukreiptą į jį. Ne veltui sakoma, kad nerimas yra intelekto šešėlis.

Nerimastingi vaikai dažniau serga

 Nerimastingas vaikas paprastai yra geras, paklusnus, drausmingas. Jis nemoka (arba bijo) reikšti neigiamas emocijas.  Jausmai (tiek teigiami, tiek neigiami) niekur nedingsta, jie palieka pėdsaką, verčia veikti. Neigiami jausmai gali išsilieti ant aplinkinių  barniu, kumščiu, spyriu. O gali išoriškai ir nepasireikšti, tačiau jie niekur nedingo-vaikas juos nukreipė į save ir prieš save. Taip atsiranda vidinė agresija, kuri visų pirma silpnina vaiko sveikatą – dažniau sergama, (vaikas tarsi baudžia save už tai, kad kilo tokie ,,baisūs“  jausmai.)

Retas ikimokyklinukas ir pradinukas paklaustas, ar galima pykti ant suaugusiųjų, atsako teigiamai. Bet vaikai suvokia, kad jie pyksta ir ant mamos su tėčiu ir ant auklėtojos. Kaip jie jaučiasi tada? Tą būseną gerai iliustruoja vieno vaiko atsakymas: ,,Tada aš jaučiuosi nenormaliu“. Tokia jausena augina vaikų nerimą labai sparčiai. Turime mokytis patys priimtinais būdais reikšti pyktį ir mokyti to savo vaikus. Vienas iš tokių būdų – mokėjimas jausmus įvardinti žodžiais, pvz., užuot sugniaužus kumščius ir šaukus, pasakyti, kad ,,aš pykstu ant tavęs“, ,,man nepatinka, kai tu taip elgiesi“.

Tėvų meilė – vaistas nuo nerimo  

 Per didelis nerimas trukdo vaikui bendrauti su suaugusiais ir bendraamžiais. Todėl tėvai turėtų  padaryti viską, kad vaikas neabejotų jų meile (nepriklausomai nuo pasiekimų). O tai nėra lengva. Neseniai baikščios, pareigingos ir stropios (būsimos pirmūnės) tėčio paprašiau, kad prieš palydėdamas  dukrą į pirmąją klasę pasakytų: ,,Aš tave labai myliu ir mylėsiu, nesvarbu, kaip tau seksis”. Kaip tai nesvarbu, dar ir kaip svarbu!” -- sekė žaibiška reakcija. Ką gi, tai puikiai iliustruoja, kaip mūsų  lūkesčiai (neretai per dideli) augina vaikų nerimą. Ir kad patys nepažinome besąlyginės tėvų meilės ir todėl dabar taip sunku duoti savo vaikams tai, ko patys nesame gavę. 

Nerimastingumo požymiai

(Šis testas orientacinis, jis nėra diagnostikos priemonė

Negali ilgai dirbti nepavargdamas.

Jam sunku susikaupti.

Bet kokia užduotis sukelia perdėtą nerimą.

Užduotį atlikdamas yra susikaustęs, įsitempęs.

Sutrinka, drovisi dažniau nei kiti.

Dažnai kalba apie įtemptas situacijas.

Dažnai parausta nepažįstamoje aplinkoje.

Skundžiasi, kad sapnuoja baisius sapnus.

Delnai paprastai yra šalti ir drėgni.

 Dažni tuštinimosi sutrikimai.

 Kai susijaudina, stipriai prakaituoja.

Nepasižymi geru apetitu.

Užmiega sunkiai, miega neramiai.

Baikštus, daug ko bijo.

 Lengvai nusimena.

Dažnai negali sulaikyti ašarų.

Blogai ištveria laukimą.

Nemėgsta imtis naujos veiklos.

Nepasitiki savimi, savo jėgomis.

Bijo sunkumų.

Sumuojamas ,,pliusų“ skaičius ir gaunamas bendras nerimastingumo balas.

15-20 balų – aukštas nerimastingumas

7-14 balų – vidutinis nerimastingumas

1-6 balai – žemas nerimastingumas.

               Kaip žaisti su nerimastingu vaiku?

1. Kadangi neramuolį bet kokia nauja veikla gąsdina, vaiko įsijungimas į naują žaidimą turi vykti etapais. Pirmiausia, tegu jis pasižiūri, kaip žaidžia kiti vaikai, susipažįsta su žaidimo taisyklėmis, ir tik tada galima jį paraginti prisijungti prie kitų žaidėjų.

2. Stenkitės vengti atviro konkuravimo ir žaidimų, kuriuose užduotis reikia atlikti kuo greičiau. Taigi įvairios estafetės ir varžybos šiems vaikams netinka.

3. Žaidimas užrištomis akimis (pvz., akla višta) neramuoliui yra įmanomas tik tada, kai jis toje vaikų grupėje jaučiasi gana laisvai ir pats pareiškia norą žaisti.

4. Nepersistenkime skatindami ir drąsindami vaiką. Pernelyg stengdamiesi kaip nors ,,išjudinti” neramuolį, paversime jį užsispyrėliu.

 Atsipalaidavimo pratimai-žaidimai                                   

          Augindami ir ugdydami nerimastingus vaikus, nepamirškime, kad nerimas yra lydimas įvairių raumenų grupių įtampos. (Suaugusieji paprastai jau iš anksto žino, kad gerai pasinervinus vieniems skaudės pečius, antriems -- juosmenį, tretiems -- ,,pakirs kojas”. Tai vadinamosios įtampos kaupimosi sritys. Todėl būtina mokytis patiems ir mokyti savo vaikus atsipalaidavimo pratimų.

,,Kaukių teatras“. Padeda atpalaiduoti veido raumenis, sumažina įtampą, nuovargį. Žaidimo instrukcija: ,,Vaikai mes visi apsilankysime ,,kaukių teatre“. Jūs būsite aktoriai, o aš - fotografas. Aš paprašysiu jūsų pavaizduoti įvairius veikėjus, pvz., parodykite man, kaip atrodo pikta ragana. (Vaikai mimika ir gestais pavaizduoja prašomą personažą.) Gerai, puiku, o dabar nejudėkite – fotografuoju. Juoktis galima bus, kai nufotografuosiu. O dabar parodykit man, kaip išsigando Raudonkepuraitės močiutė, pamačiusi vilką. Dėmesio! Fotografuoju!”

 Toliau žaidimo vedantysis (tėvai ar pedagogas) gali parinkti personažus savo nuožiūra ir tęsti žaidimą, nepamiršdamas pagirti vaikų už jų grimasas. Ir baigdamas pasakyti: ,,Aktorių darbas baigėsi. Visi pavargo. Šiek tiek ramiai pasėdėsime ir pailsėsime. Visiems ačiū.“ (Vaikams labai patinka, kai fotografuojama ne įsivaizduojamu, o tikru fotoaparatu ir paskui galima apžiūrėti grimasas, iš anksto susitarus, kad aptarinėti galima tik save.)

 

Kvėpavimo pratimai-žaidimai

                Neramių vaikų (ir suaugusiųjų) kvėpavimas yra greitas ir negilus. Nes labai anksti patiriame, kad instinktyvūs, spontaniški jausmai nepriimtini. Todėl nesąmoningai išmokstame stiprius jausmus valdyti, t.y. sumažinti įkvepiamo oro kiekį, kuo mažiau jo leisti patekti į krūtinės ląstą, žemiau kaklo. Kai oras sulaikomas viršutinėje krūtinės ląstos dalyje, emocijos užblokuojamos. Jaučiamas tik sunkumas. Susiformuoja nemalonūs pojūčiai kūne. Ilgainiui jie tampa nuolatiniais. Todėl ir reikia mokytis patiems ir mokyti savo vaikus sąmoningo kvėpavimo pratimų, kurie padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti.

,,Balionėlio pūtimas“: Įsivaizduok, kad dabar mudu pūsime balionus. Įkvėpk oro ir paėmęs įsivaizduojamą balioną priglausk prie lūpų. Išpūtęs žandus lėtai, kad nesusprogtų pūsk savo balionėlį. Jis tampa vis didesnis ir didesnis. Parodyk man, kokį pripūtei. Žaidimą kartoti 3 kartus. (Per ilgai giliai kvėpuojant, gali apsvaigti galva).  

,,Laivelio plukdymas“: Įsivaizduok, kad mūsų laivelis plaukia, plaukia ir staiga sustoja. Padėkime jam plaukti, pasikviesdami vėją. Įkvėpkime daug oro ir garsiai pro burną iškvėpdami plukdykime mūsų laivelį. Nagi, pamėginkime dar kartą. Noriu išgirsti, kaip pučia vėjas. 

,,Pienės pūko pūtimas“: Užsimerk ir pamatyk pievą, kurioje daug  pienių  pūkelių. Vieną nusiskink ir nupūsk pienės pūkelius. Dar kartelį papūsk – ne visi pūkeliai nuskrido. Dabar jau visi skrenda. Šaunuolis“.   

Bendros rekomendacijos tėvams 

1. Mokykimės      patys valdyti savo nerimą, nes juo užkrečiame ir savo vaikus.
2. Dažniau      vaiką pagirkime, bet taip, kad jis žinotų už ką giriamas.
3. Nelyginkime      jo su kitais vaikais. Galime palyginti tik vaiko dabartinius pasiekimus su      ankstesniais. 
4. Kelkime      vaikui realius (atitinkančius jo gebėjimus) reikalavimus.
5. Neskubinkime      dažnai savo vaiko ir kuo mažiau kritikuokime.
6. Būkime      nuoseklūs: jei ką nors leidžiame ar draudžiame, tai neturi priklausyti nuo      mūsų nuotaikos. 
7. Bendraudami      su vaiku negriaukime kitų jam reikšmingų suaugusiųjų autoriteto: ,,Daug ta      tavo močiutė išmano, manęs geriau klausyk!”
8. Jei      vaikui sunkiai sekasi mokytis, raskime būrelį, veiklą, kuri jam sektųsi ir      teiktų džiaugsmo. 
9. Leiskime      dukrai ar sūnui prisiglausti prie mūsų, neatstumkime jų, kai jiems liūdna      ar kai jie verkia, bet atsiliepkime į jų jausmus, parodykime, kad juos      suprantame.
10. Pasitikėkime savo      vaiku ir mylėkime jį tokį, koks jis yra.